Kaip nuostabu bendraut Jo Meilėj
Kaip nuostabu bendraut Jo Meilėj,
Visad turėt motyvą tyrą.
Be jokio pykčio ir apgaulių,
Kada širdy Ramybė tvyro.
Bet būna Meilė reikalauja,
Kad tu duris kažkam užvertum,
Kitaip likimas ruoš tau raudą,
Nes vienas kito nesuprasim.
Vieniems bendrauti trukdo ,,ego”,
Vis aukštesniu jie nori jaustis.
Tave dėlioja tartum lego,
Jauties tarsi sugautas paukštis.
Kiti nejaučia, kad gyvena,
Nemoka su Savim net būti.
Nes nuolat juos kažkas vis gena –
Bet pasipriešink nors truputį.
Vieni save per daug vis myli,
Savąja laisve spaudžia kitą.
O tas prispaustas dažnai tyli,
Vis klauso skaudinimų kito.
Vienus taip noris apkabinti,
O nuo kitų tik bėgt į šalį.
Nes pametei, žmogau, jau viltį,
Nesikiša net Visagalis.
Tu pats turi išspręsti viską,
Agresoriui duris užverki.
Aukos sindrome nebeliki,
Bet pats gyvenimą sutverki.
Agresoriai, susimąstykit,
Ir kreipkitės į Dievo Meilę.
Nustokit žmones Jo valdyti,
Jiems viešpataut Jis jums
neleidžia.
Bet jei auka tu nuolat jausies,
Tuoj pat prišauksi egoistą,
Kuris, kartoju, viešpataus tau,
Nes tinka jo širdis šiam tikslui.
Ir kas bebūtumei šiandieną,
Su ,,ego” dideliu, ar raudi.
Abiem mums bėgti reik pas Dievą,
Abu Jis myli, Jis nebaudžia…
Ef 4,31
Tebūna toli nuo jūsų visoks kartėlis, piktumas, rūstybė, riksmai ir keiksmai su visomis piktybėmis.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 08 17