Ne taip buvai Tu suplanavęs

Ne taip buvai Tu suplanavęs

Turiu troškimą širdyje,
Tikiu, kad Tu man jį įdėjęs,
Buvau daug metų migloje,
Bet atradai, ir praregėjau.

Taip noriu pasakyt visiems:
Ne taip buvai Tu suplanavęs,
Neskyrei vargo Tu žmonėms,
To skausmo, negandų šioj Žemėj.

Norėjai su žmogum bendraut,
Dalintis Meile ir Malone.
Bet sugebėjo mus apgaut
Žaltys, pirmuosius žmones sode.

Ir nusisukom nuo Tavęs,
Žmogus – nuo Savojo Kūrėjo.
Todėl šiandieną reikia kęst…
Palikti rojų mes turėjom.

Tikrai žinau, sunku tikėt,
Žmogau, kad Dievo tu sukurtas.
Jo Rankomis – tik patikėk –
O ne sprogimo tu suburtas,

Širdis tavoji ieško vis,
Ir kurgi rojaus tas kampelis?
Galvojam per dienas naktis,
Kas pasakys, ir kur tas Kelias.

O Kelias – Jis tikrai yra,
Pats Dievas siuntė Atpirkėją.
Jei šauksies Kristaus širdyje –
Jis pikto valdžią nugalėjo.

Tu tapsi Dievo sūnumi,
Nors dar šioj Žemėje gyvensi,
Nieks nesibaigs su mirtimi,
Ir amžinos ugnies išvengsi.

Taip noriu pasakyt visiems:
Ne taip buvai Tu suplanavęs…
Tad prakalbėki šiom eilėm,
Parodyki mums Savo Kelią.

Jn 14,6 Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.

Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas

2019 03 12