Tu atradai mane

Tu atradai mane

Tu atradai mane…
Tu visada mane žinojai.
Siuntei į Žemę čia,
Gyvenimą man dovanojai.

Aš noriu nugyvent,
Kaip Tu paskyręs man likimą.
Atrast Tavy save,
Įvykdyt savo Pašaukimą.

Padėki, Dieve, man…
Prašau, kad kuo mažiau blaškyčiaus.
Tiesiu keliu man žengt
Pamokyki mane, sakyki.

Gyventi su Tavim
Ir ištaisyti savo sielą.
Klausyt Tavęs širdim,
Tik su Tavim man viskas miela.

Kai būnu Tavyje,
Tiktai tada širdis dainuoja.
Jei be Tavęs – tamsa,
Apšvieski taką mano kojom.

Gal lemta man rašyt,
Savas mintis eilėm dėlioti.
Gal žmonės jas skaitys,
Gal verta buvo man klajoti.

Ką sunkiai praėjau
Gyvenimo aš labirintuos,
Su ašarom rašiau,
Ką teko man juose patirti.

Gal tai pasitarnaus,
Gal kas panašų kelią mina?
Gal kas stiprybės gaus…
Te eilės šios širdis ramina.

Jaučiu aš širdyje –
Turiu rašyti, nesustoti.
Ar aš galiu pati?
Gebu tik iš Tavęs eiliuoti.

Laiminga taip tada,
Kada mintis savas dėlioju.
Rašau aš jas lape
Ir Tavimi kaskart alsuoju.

/ Jolantos Toločkaitės eiliuotos mintys/