Jo Balsas girdimas tik tyloje
Girdėti Dievo Balsą tu gali,
Tiktai pakelk širdies akis į Kristų.
Ir nesvarbu, ką tu išgyveni,
Jis palaikys tave, kad tu nekristum.
Jis kalba nuolat tavo širdyje,
Tiktai nurimki ir nesielvartauki.
Jo Balsas girdimas tik tyloje,
Gyvenimo triukšme neapsigauki.
Iškvėpki savo nerimą, žmogau,
Įkvėpk Ramybę – Jis ją dovanoja.
Atmesk mintis, kurios vis lenda tau,
Jos neša sumaištį pakišdamos lyg koją.
Paliki rūpesčius, pakelk aukštyn rankas,
Paleiski viską – Dievui atsiduoki.
Ir išsakyki Jam visas bėdas,
Įkvėpki Jį, Ramybe Jo alsuoki.
Nurims šios vėtros tavo širdyje,
Jis tarsi Inkaras visų mūs sieloms.
Jo Balsas girdimas tik tyloje,
Jis nori tau kalbėt – esi ne vienas.
Ne tik kalbėt, bet vesti kelyje,
Dažnai per nerimą nematom kelio.
Tiek daug balsų tuomet mūs galvoje,
Kaip rasti Kelią tarp visų takelių.
Jo Balsas girdimas tik tyloje,
Sunku mums širdyje nurimti.
Kūrėjas Tavo – Dievas už tave,
Jis siuntė Kristų už tave numirti.
Nepagailėjo Savojo Sūnaus,
Jis už tave ant Kryžiaus atiduotas.
Neliks likimo to sunkaus, baisaus,
Išgirsk Jo Balsą – būsi išvaduotas.
Jis kviečia mus visus pas Jį ateit,
Kurie vis vargstame ir esame prislėgti.
Tad nebelauk ilgai, bet bėki pas Jį greit,
Tu mylimas, Jis tavo Dangiškasis Tėtis.
Ps 116, 7 – 8 Nurimk, mano siela, nes Viešpats padarė tau gera! Tu išlaisvinai nuo mirties mano sielą, nuo ašarų – mano akis, nuo suklupimo – mano kojas.