Nors skauda, bet nesielvartauji
O būna taip, nors skauda, bet nesielvartauji,
Nes žinai kelią kur žingsniuoji, ko sieki.
O tas mintis, kurios klaidina, greit pagauni,
Nors skauda tau, „numiršti“ ir eini.
Pats Kristus Žemėje Savęs išsižadėjo,
Atėjo mirti už žmoniją, ar girdi?
Ne su džiaugsmu ant Kryžiaus mirtį atkentėjo,
Jį siuntė Tėvas mirtį nugalėti mirtimi.
Todėl sukaupkime jėgas, nors labai skauda,
Sudėkim rūpesčius į Kristaus mes rankas.
Malonė liejas Jo, tai ko mes sielvartaujam?
Svarbiausia pasilikt Jo valioj per dienas.
O jei jau sielvartas neleidžia tau kvėpuoti,
Paklauski Dievo, Jis širdy tau atsakys.
Per daug sunkios naštos negali Jis tau duoti,
Išbandymuos tave Jis visad palaikys.
Bet Dievą mylintiems išeis tiktai į gera,
Jei tu duobėj, patirsi Gelbėtoją – Jį.
O jei sergi – Jis Gydytojas – ligą gena,
Tad nepailskime, bet bėkime pas Jį.
Kiekvienam žmogui Dievas turi Savo planą,
Tu Jo sukurtas, ir iš Jo tu atėjai.
Palaimintas tas skausmas, kurs pas Dievą veja,
Nes nori su tavim gyvent Jis amžinai.
Truputį pakentėję, Išminties įgiję,
Įsišaknysim Dievo Meilėj Nuostabioj.
Už skausmą net dėkokim, nes pas Dievą vijo,
Ir nuo tada esi Jo Rankoje saugioj.
Savoj širdy jau amžinybę tu nešioji,
Atpirktas iš šio laikino pasaulio tu.
Sugrįšim, kaip nuo pradžių buvo kurta – rojun.
Jei priėmėm mes Kristaus Auką iš tiesų.
2022 10 27
1 Pt 2,21 Juk jūs tam pašaukti; ir Kristus kentėjo už mus, palikdamas mums pavyzdį, kad eitumėte Jo pėdomis.