Atraskim Jį savy
Visi mes ieškom širdim Dievo,
Nes reikia mums žmonėms Šviesos.
Be Jo mes jaučiamės paliegę,
Pavargom bėgti nuo tamsos.
Bet aš jau supratau, mielasis,
Suklusk, sustok jau, nebebėk.
Nors gąsdina vis nelabasis,
Mes galim tik su Juo pajėgt.
Ir vėl rašau, sustok, nurimki,
Juk mūsų Viešpats širdyje.
Jis perėjo skausmingą mirtį,
Kad būtų mūsų viduje.
O jei esi Jį pasikvietęs,
Jis su tavim, ir tu Jame.
Nors puola mus tamsybių spiečiai,
Gabus apsaugot Jis tave.
Prisėsk, nurimk, giliai įkvėpki,
Juk Jis kvėpuoja su tavim.
Nereikia vytis Jo ir bėgti,
Tik atsiverki Jam širdim.
Atraski Jį, leisk Jam tekėti,
Tepildo Jis tave Savim.
Prabilki Jam, pradėk kalbėti,
Gal net be žodžių, bet širdim.
Jis Vienas Toks Brangus, Jis Meilė,
Jis mūsų sielos gyvastis.
Bet taip dažnai mes nebeleidžiam
Atverti Jam širdies duris.
Į išorę dažnai taip žiūrim,
Ką tu darai… Nepadarai…
Todėl gyvenimai sugriuvę,
Jis tavyje, ar išgirdai?
Jis Tas Šaltinis, Kuris pildo,
Jis Vienas teikia mums jėgų.
Tik Jis Vienintelis pagirdo,
Pilnatvę teikia su kaupu.
Ir jau tada tamsa kaip garas,
Išnyksta Viešpaties Šviesoj.
Jau nesvarbu aplink kas daros,
Bet skęsti Meilėj Nuostabioj.
Ne išorėj ieškokim Meilės,
Šaltinis Kristus – Jis tavy.
Atraskim Jį, te širdys leidžia
Laisvai tekėti Jam širdy.
2022 10 25