Ar būčiau susimąsčius
Visi mes gimėme planetoj Žemėj,
Gyvenimai kaip smiltys bėga pro pirštus.
Širdy jautiesi lyg tave kas gena,
Tarsi bėgimui užsuktas žmogus.
O būna taip, staiga mes atsitrenkiam,
Kliūtis kely, skaudi ir nelaukta.
Dabar žinau, kad jos tikrai prireikia,
Tarsi pažadino iš miego ji mane.
Tada prasmės ieškoti aš pradėjau,
Iš rato to užsukto iškritau.
Nors ir labai tada širdy skaudėjo,
Bet aš Tave, Brangusis Dieve, sutikau.
Pakėliau aš savas akis į Dangų,
Pagalba tik iš ten – jau supratau.
Kad myli Savo kurtą žmogų brangų,
Ar būčiau susimąsčius aš anksčiau?
Nors skausmas mums visiems nemielas,
Bet pripažink, prižadina jisai, žmogau.
Ir gelbsti, gano mūsų sielas,
Nes tik tada mes šaukiamės Dangaus.
Už viską, viską aš dėkoju,
Ką teko, teks patirti kelyje.
Tik Tu apšvieti mano taką kojų,
Pasitikiu Tavim, Išganančia Tava Ranka.
2022 10 03