Kas beįvyktų
Kaip gera man eilėm kalbėtis,
Tarsi Šaltinį Tyrą aš Tave geriu.
Ramybė teka, ima lietis,
Mane pripildai Savo buvimu.
Ir jau tada man nieks nerūpi,
Kas taip baugina Žemėj šioj.
Mane Tu saugai, kas bebūtų,
Aš Tavo Rankoj, Viešpatie, saugioj.
Ar karas, maras, ligos siaučia,
Pasitikiu širdy tik Tavimi.
Kas beįvyktų, manęs lauki,
Mes žmonės esam amžini.
Visi mes pas Tave sugrįšim,
Ir nesvarbu, šiandien, rytoj…
Juk Tavo Veidą ten išvysim,
Kurio ieškojom taip maldoj.
Koks džiaugsmas, laimė ir paguoda,
Kada tai suvoki savoj širdy.
Tiek daug jėgų gyventi duoda,
Tik Tavyje jaučiuosi aš saugi.
Tu mano Meilė ir Ramybė,
Tikėjimo Vadovas Tu Esi.
Tik Tau visa Šlovė tekyla,
Kaip trokštu būt su Tavimi.
2022 09 29
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/

