Gelbėtojo gimimo istorija
Vėl girdime istoriją,
Ją nuolatos kartojame,
Kad Jėzus Dievas ir Žmogus
Nužengęs iš Dangaus pas mus.
Kasmet mes kalbam apie tai,
Kaip piemenėliams angelai
Paskelbė, pranešė laukuos:
Vaikelis guli vystykluos.
Jis gimė Dovydo mieste,
O paguldytas ėdžiose.
Tai Jis atpirks ir išganys,
Mesijas mūs ir mūs Viltis.
Kiek mes gyvensim Žemėj šioj,
Istorijoj šioj nuostabioj
Vis nuolat semsimės jėgų,
O širdys džiūgaus: nuostabu!
Kaip kūdikis atėjo Jis,
Toks gležnas, be jėgų išvis.
Tvartely gimė, ne namuos,
Jį persekiojo nuolatos.
Susimąstyt kviečiu kartu,
Galėtume taip aš ir tu?
Kaip Dievas Sūnų atiduot,
Silpniems žmonėms augint, globot?
Jis patikėjo Marija,
Tarnaite savo nuolankia,
Kad ji Jam Sūnų pagimdys,
Ir Šlovę Jo visi matys.
Stiprėjo Jėzus, augo Jis.
Su Juo taip pat ir Išmintis.
Darbavos Tėvo reikaluos,
Žinojo – iš mirties vaduos.
Ir štai atėjo ši diena,
Kai Kristus mirė už mane.
Ant Kryžiaus kentė Jis skausmus,
Jo kraujas liejosi už mus.
Atidavė mums Sūnų čia,
Kad baigtųsi tava kančia.
O tu? Ar atsiduodi Jam?
Jei taip – nereiks kentėt pačiam.
Jau atkentėjo Jis už mus,
Per Jį gali tu būt teisus.
Priimki Dievo auką šią,
Ir šaukis Jo dabar ir čia:
Tikiu aš, Kristau, Tavimi,
Šaukiuosi lūpom, širdimi.
Ateik, apsigyvenk many,
Ir vesk gyvenimo kely.
Lk 2,11 Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas.
Jolanta Toločkaitė
2014 12 26