Obuolys
Kiek daug mūs tikinčių į Dievą,
Tačiau skirtingai matom Jį.
Įsivaizdavimai kiekvieno,
Kad net suvokti negali.
Palyginimu prakalbėsiu,
Kuris padės visiems suprast,
Nes mus ir šiandien moko Jėzus
Juose atsakymą atrast:
Aplinkui stalą žmonės sėdi,
O šito stalo vidury –
Spalvingas obuolys padėtas,
Skirtingai žmonės mato jį.
Kiekvienas matom kitą spalvą,
Aš žalią šoną, gelsvą – tu.
Kiti raudoną spalvą randa,
Kiti kelias spalvas kartu.
Mes galim ginčytis ir pyktis,
Nes matom vis kitas spalvas.
Tarpusavio vis Meilė dingsta,
Skirtingas kalbam doktrinas.
Bet aš kviečiu visus, kiekvieną
Paimt tą obuolį – ragaut,
Pajaust jo skonį, jis tik vienas,
Jį valgyti ir paskanaut.
Ir nesvarbu, kad spalvos skirias,
Skirtingai matom – tai Tiesa.
Bet skonis vienas – ypatingas,
Pasotins Meile Dangiška.
Ir skęsime mes Joj kiekvienas,
Jau išorė bus nesvarbi,
Svarbiausia Vienas mūsų Dievas,
O mes vaikai Jo atpirkti.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 05 27