Bendrystėje
Kaip gera Tavo Meilėj skęsti,
Kaip upė neša Ji mane.
Gyvenimą, kaip Šventę švęsti,
Ir nesvarbu, kokia diena.
Ar saulė šviečia, ūkanota,
Gal nepasisekė kažkur.
Užtenka man širdy žinoti –
Tu su manim esi visur.
Tai Tu surėdai aplinkybes,
Mana miela Šventa Dvasia.
Kiek su Tavim esu patyrus,
Vedi ir mokai Tu mane.
Kaskart palieku, kas netikra,
Tava Šviesa nušviečia vis.
Mane Tu mokai atpažinti,
Parodai, kad ne ten viltis.
Ir taip keliaujame mes dviese,
Klausau, ką nuolat man kalbi.
Už viską branginu aš Tiesą,
Neleidžia Ji paklyst kely.
Kviečiu tave pasitikėti,
Ir atsiduoti Jai pilnai.
Atsisakyki galynėtis,
Nors ir kankina klausimai.
Tiktai bendrystėje suprasim,
Ir augsim Jos mes vedime.
Kiek daug atrasim bei prarasim,
Tik nesustokim Kelyje.
Jo Meilė širdį atrakina,
Ir baimes išveja visas.
O pančiai tie jau nekankina,
Jo Upė neša per dienas.
Pat 3,5-6
Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.
Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 06 03