Antkapiai
Šandien mąstau, kiek mes tikri,
O gal kaip antkapiai balti?
Iš išorės gražiai atrodom,
O viduje – duobėj? Koks lobis?
Bet Viešpats mato, tiktai Jis,
Kokia ir ko pilna širdis.
O tie, kurie save tik myli,
Kiek daug gyvenime nutyli.
Jie kalba vis apie kitus,
Į kitą nukreipia pirštus.
Gardumas kitą nagrinėti,
Kiek teko kam kur nusidėti.
Būk atsargus, rašau, žmogau,
Nes teisti nepriklauso tau.
Tvarkykis savo ,,kaulelius”,
Nors antkapis tikrai gražus.
Geriau jau krist ir atsistoti,
Nei vaikščojimą imituoti.
O jei kitiems šauki, kad stovi,
Patikrins Dievas tavo stovį.
Kalbėki ką atliko Kryžius,
Kad Kristus mirti ant jo ryžos.
Kad jau atpirko mus visus,
Kad nuodėmei nepavaldus.
Ir apie Meilę Jo kalbėkim,
O ne kaltes įrodinėkim.
Visi be Dievo kalti esam,
Tai tik dėl to Jis Kryžių nešė.
Kiek mokytojų, kiek gudrių,
Kiek sėja baimės, net klaiku.
Kalbėkime, ką Jis atliko,
Į laisvę veda, nepaliko.
Tik Jo Dvasia, Jo Meilė, Kryžius
Išlaiko būt mus pasiryžus.
O angis abejones sėja,
Kaip sode pradžioj tada Ievai.
Vis klausinėjo ,, ar tikrai?”
Sugundė ,,tapsit kaip dievai.”
Todėl mes kaip dievai vis teisiam,
Vis rodome į kito vaisius.
Bet ar žinai, šiandien, brolyti,
Kad negali akies krapštyti,
Ieškoti krislo kitame,
Bet jį užtarki maldoje.
Kiek daug mes renkamės vis mokyt,
Pats, sako Dievas – ,,pasimokyk”,
Iš kito skubam reikalauti,
Pats moki Kristum pasikliauti?
Tik Meilė, viską Ji įvykdo,
Jauties stiprus, kai Ji pripildo.
Tad rodykim visi į Kristų,
Jo Meilė išlaikys – nekrisim.
Šandien mąstau, kiek mes tikri,
O gal kaip antkapiai balti?
Iš išorės gražiai atrodom,
O viduje duobės, koks lobis?
Mt 23,27 Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs panašūs į pabaltintus antkapius, kurie iš paviršiaus gražiai atrodo, o viduje pilni numirėlių kaulų ir visokių nešvarumų.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 06 03