Būk man Pirmas
Kiek daug bėgimo šiam pasauly,
Kiek rūpesčių – visur suspėt.
Tikėjimas Širdy tik tada auga,
Kai tu atsiskiri ir Jam imi kalbėt.
Visi mes turime draugus, turėjom,
Jei tu su juo bendrauji nuolatos,
Tuomet ryšys tarp mūsų tik stiprėja,
Tu negali išbūt be jo net tos dienos.
Draugystė išstumia vienatvę,
Mažiau jau tenka mums liūdėt.
Tada net nebaisi toji senatvė,
Nes galime draugu pasitikėt.
O su Dievu? Su Juo taip pat gi būna,
Jei aš bendrauju, viską Jam sakau,
Kai rūpesčiai mane užgriūva,
Jau nesisieloju, tikrai žinau.
Jis mano Dievas, Tėvas, Draugas,
Jis su manim, tikrai aš ne viena.
Bet jei aš nekalbu su Juo – apgauna,
Užpuola mintys iš tamsos mane.
Tad sau dabar rašau aš visų pirma,
Jei jau sutemo, baimės širdyje,
Patikrinu save, ar Jis man Pirmas,
Ar aš su Juo bendrauju visada?
Tad bėkime visi į kambarėlį,
Jis nuolatos taip laukia mūs visų.
Pabūkime su Juo, Jam atsidėję,
Ir džiaugsiesi nepaprastai stipriu ryšiu.
O jei nesugebi vis atsiskirti,
Kalbėki Jam, kur tu dabar esi.
Tiktai, prašau, nereikia nusiminti,
Jis viską girdi ir visur, nes Jis tavoj širdy.
Apaštalai, žinok, net jie Jo prašė,
Sustiprinti tikėjimą jų širdyse.
O mes paimkime Jo Žodį – Šventą Raštą,
Išlikime su Juo bendravime.
Lk 17,5
Apaštalai tarė Viešpačiui: “Sustiprink mūsų tikėjimą”.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 06 05