Tikslas – sielos
Pakelkime akis aukštyn,
O ne į tai, kas Žemėj dedas.
Nes Dievas nori mums prabilt,
Nors daug kas šaukiam – Jis negeras.
Bet Jis įspėjo mus visus,
Ko mums tikėtis, kas mūs laukia.
Pasakęs ir apie karus,
Kodėl vis sielvarte mes kaukiam?
Tikrai baisu, kas vyksta čia,
Ką kurpia Žemėj pikto žmonės.
Jie viešpatauja su valdžia,
O jiems piktasis vis nurodo.
Paskendę pykty jie, keršte,
Bet mums gyventi taip netinka.
Tad šaukimės Jo maldoje,
Te mums jėgų tik nepristinga.
O skausmas akina visus,
Prašau visų nepasiduoti.
Mes matome tiktai kūnus,
Bet tikslas – sielas išvaduoti.
Ne kūnas, maistas, prabanga
Dabar yra visų svarbiausia,
Bet Jam brangiausia mūs siela,
Kurią piktasis vis dar kausto.
Tad skelbkim nenutildami,
Kad Kristus mus visus atpirko,
Kad esam žmonės amžini,
Tik kūną siela apsivilkus.
O jis neamžinas, žinai,
Kuris tikrai sugrįš į žemę.
Siela, jei Kristų pažinai –
Pas Dievą paruoštas jai Kelias.
Nieks sielos mūsų nepavogs,
Ji nedega, ji ir neskęsta.
Jei Kristaus tu – Jisai užstos,
Ir lauks ant amžinybės krašto.
O taip, tave Jis pasitiks,
Kai kūną būsi jau pamiršęs.
Palaima Viešpaties apims,
Jo Meile būsi apkabintas.
Tuomet nurimkime visi,
Į Kristaus Meilės glėbį kriski,
Ir nesisielok, ar girdi?
Laikykis Jo ir neparkriski…
Mt 10, 28 Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 06 11