Įstatymas, ar Jo Malonė
Skaitydami mes Šventą Raštą,
Kiek galim sužinoti paslapčių.
Tiesa jame neleis išeit iš krašto,
Tai Dievo Žodis ves visus keliu.
Kaip tada Mozė vedė žydų tautą,
Jis lipo ant Sinajaus kalno, ar žinai?
Kalbėjo Dievas jiems ir baime kaustė,
Per žmonių kūnus bėgo šiurpuliai.
Įstatymas jiems buvo duotas,
Reikėjo vykdyti, kitaip turėsi mirt.
Geriausiu atveju tu liksi tik raupsuotas,
Kiek vargo jiems reikėjo dykumoj patirt.
Bet Dievas vedė, rūpinos, mylėjo,
Jiems siuntė maną – maistą iš Dangaus.
Gyvatės gėlė tuos, kurie murmėjo,
O Pažadėtos Žemės sakė – neragaus…
Tačiau po Kristaus laikas pasikeitęs,
Jau Sandora tarp Dievo ir žmogaus kita.
Jis į Malonę pakeitė tą raidę,
Kuri rašyta Dievo Mozei akmens plokštėse.
Mes žinom, kad raidė užmušti gali,
Jog ji įstatymas, religija, baisi mirtis.
Todėl mums siuntė Sūnų Visagalis,
Ir išsiliejo mums Malonė Jo apsti.
Jau ne per baimę Dievas Žemę valdo,
Kaltes Sūnus atpirko mūs visų.
Todėl už Kristų nėr aukštesnio Vardo,
Vienintelis pas Dievą Kelias iš tiesų.
Per Sūnų Jo vaikais visi mes tapom,
Tik Jo Auka tau reikia patikėt.
Suteiks jėgų palikt tau pikto taką,
Nustosi jau į pražūtį garmėt.
Tad bėk pas Jį, į Dievo Meilės glėbį,
Esi Jo vaikas, jau nesi minia,
Kuri taip garsiai nukryžiuoti rėkė…
Tave Jis myli Meile amžina.
Tiktai vergai, kurie vis bijo – minioj vaikšto,
Vis laikosi įstatymo, jiems reikia dirbt.
O mes nuo Meilės Dievo nenustojam aikčiot,
Protu nesuvoki – Malonės tiek patirt!
Tarnai, vergai tik apie bausmę kalba,
Jie bijo Dievo, elgiasi gražiai.
Bet Jo vaikams tik Jis yra Pagalba,
Bendravimu jie džiaugias nuoširdžiai.
Kviečiu tave mylėti Tėtį, su Juo būti,
Pajausti Meilę Jo iki mirties.
Tik Jis neleido mums vaikams pražūti,
Ar vis dar raidę tu įstatymo renkies?
Ne ji mus gelbsti, bet Tėvelio Meilė,
Mes Jam atsakom Meile – tuo pačiu.
Kokia apsti Malonė ir Palaima,
Kai Jis mus veda, ne raidė, gyvenimo keliu.
2 Kor 3,6
Kuris padarė mus tinkamus būti Naujosios Sandoros tarnais-ne raidės, bet Dvasios, nes raidė žudo, o Dvasia teikia gyvybę.
Rom 7,6
Bet dabar, numirę įstatymui, kuriuo buvome surišti, esame išlaisvinti iš jo, kad tarnautume nauja dvasia, o ne pasenusia raide.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 06 10