Šešėlis
Visi mes esam žemiškoj kelionėj,
Daug mūs laimingų, begalė liūdnų.
Bet esame visi Jam brangūs žmonės,
Pažįsta Jis visus iš mūs širdžių.
Vieni jau žinome, kad Dievas yra Meilė,
Nes jiems paskelbė Žinią, teko ir patirt.
Kiti vis pyksta, sako – Jis apleido,
Kiti negali tamsai atsispirt.
Tačiau tamsa mus seka, kas bebūtum,
Ar tu tiki Dievu, ar ignoruoji Jį.
Tik tikintis supranta savo būtį,
Kas iš tamsos visad vaduoja jį.
Nors Kristus mumyse gyvena,
Nes pakvietėm į savo širdį Jį,
Tik Jis Šviesos Keliu visus mus veda,
Tačiau pamiršti šios Tiesos tu negali.
Kad prigimtis senoji, nors ji jau ant Kryžiaus,
O tu Jame jau naujas kūrinys,
Bet sekti, kaip šešėlis, ji mus pasiryžus,
Ir painioti žingsnius mus šiam Kely.
Dabar žinau – apsaugos mus Jo Meilė,
Ištikimybė mūsų Jam Vienam.
O jei nusukt į šalį Jis mums leido,
Išeis į gera Jo visiems planams.
Yra toks dėsnis, kuo Šviesa ryškesnė,
Šešėlis už tavęs tiktai ryškės.
Bet Dievas su tavim, tavy – didesnis,
Tik eik į Šviesą, ryžtas testiprės.
Tad išlaikykime visi troškimą,
Nors ir šešėlis seks be atvangos.
Jis saugo, jei pavedęs Jam likimą,
O mūsų širdys Jam už viską tedėkos.
Lk 1,79
,, …kad apšviestų esančius tamsoje ir mirties šešėlyje, kad pakreiptų mūsų žingsnius į ramybės kelią”.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 06 10