Gal tu šiandieną liūdnas
Gal tu šiandieną liūdnas, nusivylęs,
Jautiesi tuščias, be jokių jėgų,
Nes nežinai, kad Dievo tau likimas
Kitoks, nei gyveni šiandieną tu.
Nors mes visi tą patį jausmą jaučiam,
Vis ieškome Pilnatvės širdyje.
Bet Dievas kviečia mus – su Juo mums džiaugtis,
Gyvent laimingais Jo Ramybėje.
Sukūrė Dievas mus, kaip tuos molinius indus,
Norėjo Jis pripildyt Savimi,
Bet Kelias pas Kūrėją dažnai ilgas,
Mus spėja pasisavinti kiti.
O indo paskirtis, mes žinom – prisipildyt.
Jei vakuumas širdy – gali susprogt.
Todėl mes neatlaikom ir išpildom,
Sumanymus vagies – Jo tikslas tiktai vogt.
O vagia indus jis visokiais būdais,
Pripildo svaigalais, ir tyčiojas iš mūs.
Paskui volioja po gatves ir stumdo,
Ir taip mes miname to piktojo kelius.
Visaip apgauna, patirtį jis turi,
Tiek primeluoja mūsų mintyse.
O mes be Dievo – Išminties neturim,
Galvojame, kad mes taip mąstome.
Todėl ir ranką prieš save mes keliam,
Tai jis mums prikalba savom mintim.
Palikdami gyvenimo mums duotą Kelią,
Paklausom pikto, einam pražūtin.
Dar būdų daug, kaip gali jis pripildyt,
Tamsos baisios atnešt į mus širdis.
Bet Dievo tikslas Juo mums prisipildyt,
Gyventi Meilėje, Džiaugsme, Viltim.
Tad šaukis Kristaus, tau atneš Pilnatvę,
Ta tuštuma, kur slegia, pasitrauks.
Išvis ir tą kankinančią vienatvę,
O širdys mūsų supratimo gaus.
Atskirsi jau, kur tau jis vėl meluoja,
Kur kelyje tave jis nori suklaidint.
Pikčiausias dega jame noras,
Sugriaut gyvenimus ir tamsoje skandint.
Išgirsk, tau skelbiu Gerąją Naujieną,
Piktasis nugalėtas, ar girdi?
Nors kalba per mintis jis mums kas dieną –
Jį nugalėjo Kristus Savo mirtimi.
Jn 10,10
Vagis ateina tik vogti, žudyti ir naikinti. Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 06 10