Jei Dievą pavadinsi…
Jei sunkumus reikės tau išgyventi,
Jei bus gyvenime tikrai baugu.
Galėsi viską tu tada ištverti,
Jei Dievą pavadinsi Tėveliu.
Ne tik vadinsi, bet širdy suvoksi,
Kad ne našlaitis – mylimas esi.
Jokia tamsa nesugebės tavęs pavogti,
Kad su tavim Jisai arčiau negu arti.
Jis tavyje, Jis kiekvienoj tavoj ląstelėj,
Dalinas su tavim Savąja prigimtim.
Te Jo Šviesa nušviečia tavo Kelią,
Užsklęstą savo širdį Jam tu atrakink.
Tėvelis Dangiškasis – kas geresnis?
Ir kas mus myli už visus labiau?
Nėr nieko Žemėj prasmingesnio,
Kaip Tėveliu mums Dievą pavadint.
Kiekvieno Jis su nekantrumu laukia,
Pamilęs mus visus iki mirties.
Tai Jis visus mus Pirmas šaukia –
Tėvelio apreiškimas mums padės.
Padės nebėgt nuo Jo, bet bėgti į Jo glėbį,
Ir nebijot – Pagalba Jis visų.
Prašau, išgirsk, nebūki nusidėjęs,
Prabilk į Jį, Jį pavadinęs Tėveliu.
Religija tikrai suspaus tau protą,
Sakys – bijoki Dievo, baudžia Jis.
Kad tu suvoktumei kokia jinai kuprota,
Ji skleidžia melą, o už jos mirtis.
Tėvelis Dangiškasis – tiktai Meilė,
Ir tu juk myli taip savus vaikus.
Iš Meilės sudraudžia, nors viską leidžia,
Ir tik iš Meilės tu Jam paklusnus.
Ne baime valdo Jis, Jis nebaugina,
Tik Jo Gerumas skatina mus atsiverst.
Tai Jis, tik Jis nuo negandų mus gina,
Vadinti Dievą Tėveliu – protu kas tvers?
Gal net supyksi, ką čia rašinėju,
Jei apreiškimo šio širdy dar neturi.
Bet pagalvoki sau, kai šauksiesi tu Dievo,
Kad tu Tėvelį Dangišką turi.
Rom 8,15
Jūs gi gavote ne vergystės dvasią, kad vėl bijotumėte, bet gavote įsūnystės Dvasią, kuria šaukiame: “Aba, Tėve!” ( Aba Tėve –Tėveli).
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 06 09