Mano ryto malda
Paimk mane ir vis naudok,
Kaip įrankį, kaip Savo indą.
Neleisk likimui mums suduot,
Tu taip esi mums reikalingas.
Kad aš rašyčiau vis eilėm,
Ką Tu kalbi, kaip trokšti guosti.
Paguodą teiktumei žmonėms,
Tu mūs visų Ramybės Uostas.
Tu Inkaras mūs audrose,
Nes širdyse sukyla audros.
Kiekvienas šaukimės Tavęs,
Tu mūs Vienintelė Pagalba.
Nuramini Savu Žodžiu,
Mes pradedam kitaip žiūrėti.
Vilties, Paguodos – su kaupu,
Žiūrėk, netenka taip kentėti.
Ir vėlei kylame kartu,
Patrauki kalnus, duobės dingsta.
Malonė liejas – jos apstu,
Tamsa visa Šviesoj pradingsta.
Štai taip rašau aš paprastai,
Bet mintys iš Tavęs man liejas.
Davei gebėjimą – žinai,
Tad guosk jomis, prašau, ne vieną…
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 06 15