Tiktai judėk
Per Kristų mes vaikais Jo tapom,
Iš Meilės gimėm, Jam pasakėm TAIP.
Jis Kelias – atsisakėm kreivo tako,
Malonė Jo mums liejasi apsčiai.
Mes gimėme, ir judame į priekį,
Tikėjimo Kelionėj esame visi.
Nes turime širdy tą vieną siekį –
Tėvynė Danguje – ji nuostabi.
Iš Dievo gimę – amžinai gyvensim,
Gyvybę Dievo turim savo širdyje.
Tiktai judėk į priekį ir ištverki,
Te nesustabdo tavęs kliūtys Kelyje.
Bet būna taip, jog mes dažnai pavargstam,
Prailgsta Kelias, norisi prisėst.
Dar būna taip, ne kartą skaudžiai krentam,
Pasismerkiam, jėgų reik atsitiest.
O mūsų jėgos – jos yra ribotos,
Mums reikia skubiai Tėčiui ranką tiest.
Bet kalba vis sugedęs mūsų protas,
Kad Dievas neatleis šios nuodėmės.
Tai ne tiesa, pakilk, Tave Jis myli,
Jis Pirmas tiesia Ranką – Jam brangus.
Te Žodis primena širdy, prabyla,
Kad Jo teisusis kris septynis net kartus.
Ir nesvarbu kiek tu kritai, bet ar tu atsistojai?
Toliau eini tikėjimo sunkiu Keliu?
Bet bus daźnai, kai priešas kiš tau koją,
Nes nekenčia tavęs ir Dievo tau planų.
Tik nesisieloki, bet vis pirmyn judėki,
Nepaeini – tik Dievas mūs jėga.
Klausyki Jo, į širdį Dievo Žodį dėki,
Jis ne žmogus – Jis nepalieka niekada…
Pat 24,16
Teisusis septynis kartus krinta ir vėl atsikelia, bet nedorėlis įpuls į pražūtį.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 06 14