Juk tu žinai

Juk tu žinai!

Juk tu žinai, kad jau nuplautas,
Šventu, pralietu Jo krauju.
Nereik daugiau maldaut ir klausti –
Per Kristų mato Jis teisiu.

Bet kiek dar vis šiandien kankinas,
Kiek baimių mūsų širdyse.
Tai priešas suka klaikų kiną,
Vaizdai jo mūsų galvose.

Kad tu nevertas, vis dar kaltas,
Kad dar kažko nepadarai…
Atsitokėk, kad jau prikaltas,
Už tave Kristus – juk žinai!

Matai save tu vis nešvarų,
Tai ko tada verta Auka?!
Juk siuntė Sūnų Visagalis,
Atpirkt, nuplaut tave, mane.

Nustokim menkinti Jo Auką!
Priimkime, dėkokim Jam.
Bet kiek dar vis aplinkui šaukia,
Kad reikia dirbti tau pačiam.

Nes norisi darbais vis girtis,
Koks šventas, geras aš esu.
Bet Dievo Meilę tu patirki –
Širdy suprasi viską tu.

Kad gelbsti mus tiktai Malonė,
O ne tavi, mani darbai.
Ir kaip klaidiname mes žmones…
Te tiesūs bus pas Jį keliai.

Nenešk sunkių naštų – išgirski,
Jis kviečia Jam jas atiduot.
Skubi darbais savaisiais girtis –
Skubėk Jam Garbę atiduot.

O plautis reik mums tiktai kojas.
Nes einam žemišku keliu.
Jas plaut kasdien turėkim norą,
Mus mokė Jėzus plaut kitų.

O taip! Kitų nuplauti kojas,
Nesmerkti jų, bet patarnaut.
Bet skubame visi mes mokyt,
Iš aplinkinių garbę gaut.

Iš Dievo mes garbės neieškom,
Nematoma, sunku pasiekt.
Kaip žeminti kitus mes ieškom,
Pažeminai – tai pakylės.

Priimkime mes Jo Malonę,
Atliko viską – patikėk.
Jam atiduokim Garbę, Šlovę,
Dvasia teduoda praregėt.

Jo Meilė viską jau išpildė,
Tad pildykis Ja nuolatos.
Per tave viską Ji įvykdys,
Ji liesis, kas Jam atsiduos…

2 Pt 1,9 O kam jų trūksta ( kalbama apie pažinimą), tas aklas ir trumparegis, užmiršęs, kad yra apvalytas nuo savo senųjų nuodėmių.

Gal 5,4
Jūs, ieškantys išteisinimo įstatyme, atsiskyrėte nuo Kristaus, praradote malonę.

/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 06 15