Sena širdis jau tau netiks
Žinau, kad daug žmonių galvoja,
Kad Dievas piktas ir baisus.
Kad iš Dangaus pirštu grūmoja,
Nubaus, jei tu nepaklusnus.
Ir nori, kad tik Jam giedotum
Ilgiausias psalmes ir giesmes.
Ir garbę Jam tik atiduotum,
Kalbėtumei litanijas.
Todėl rašau aš vis, supraskim,
Netrūksta nieko Jam, suvok.
Tai mes Gyvenimą atrasim,
Tikėki Juo, neabejok.
Jis mus sukūrė, turi planą,
Į pradžią nori sugrąžint.
Bet priešas mus visus apgavęs,
Ir laiko vis savom mintim.
O priešo kelias – nugarmės jis,
Jo galas sieros ežere.
Todėl jis skuba, nori spėt jis,
Apgauti vis tave, mane.
Piktas mintis vis nuolat perša,
Nuo Dievo tolina jis vis.
Bet gal girdėjęs ir ne kartą,
Kad Tėvas Jis, Jis mylintis.
Juk vieną dieną viskas baigsis,
Paliksim kūną, jo neliks.
Reiks pereiti į kitą laiką,
Bet viena sąlyga išliks.
Siela norės toliau gyventi,
Sena širdis jau tau netiks.
Jo Karalystėj neištversi,
Tiktai nauja širdis ten tiks.
Ar tu žinai, kad Kristus mirė,
O seną širdį Jis pakeis.
Ko stovi šiandien užsispyręs?
Gyvens per amžius – kas ateis.
Jei netiki, kad Dievas gelbsti,
Kad Kristus mirė už tave,
Jau negalės tau nieks pagelbėt,
Bet atsidursi pragare.
Negąsdinu tavęs, išgirski,
Rašau, nes noriu, kad ir tu,
Šiandieną Kristų – Jį priimtum,
Gyventum amžinai kartu.
O priešas tas, nekentęs Dievo,
Ir Jo taip mylimų žmonių,
Tedegs tam ežere sau vienas,
Rašau aš tau – tikėk Dievu.
Tačiau jau daug jis suklaidino,
Apgavo, nutempė žemyn.
Mintim lyg pančiais surakino,
Klausysim priešo – eis blogyn…
Apr 20,10
o jų suvedžiotojas velnias buvo įmestas į ugnies ir sieros ežerą, kur jau yra žvėris ir netikrasis pranašas. Jie bus kankinami dieną ir naktį per amžių amžius.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 06 17