Te Jis viešpatauja
Jei Kristų tu pasikvietei į širdį,
Gyvenimą tu Jam tik patikėjai.
Tave Jis žino, nuolat mato, girdi,
Nebesvarbu – nepalankus tau vėjas.
Jisai Ramybė, Džiaugsmas ir Teisumas,
Jis tavyje, per tave viešpatauja.
Ir juda per tave – Jisai Šventumas,
Nors nuodėmė aplinkui dar vis spaudžia.
Jis mūs Karalius, mirtį nugalėjęs,
Ten kur Jisai – ten teka Jo Gyvybė.
Jis karaliauti čia per mus atėjęs,
Kad plėstųsi Dangaus Jo Karalystė.
Jis Žemėje per žmogų vaikšto,
Mes esame Jo rankos, kojos.
Tai Jis per mus – tebus mums aišku,
Tad atsiduok, kaip Jis už mus aukojos.
Kur tu bežengtum – te tamsybės trauksis,
Te pančiai plyšta, sienos tesugriūva.
Te širdyse saulėtas rytas aušta,
Ir Gyvojo Šaltinio upės srūva.
Pasaulis Jam, tik Jam Vienam priklauso,
Nupirko Savo Brangaus Kraujo kaina.
Tad ženk su Juo, te Jis tavy vis valdo,
Tesiplečia Jo Karalystė, te Jis viešpatauja…
Apr 5,10
„Ir iš mūsų padarei mūsų Dievui karalystę bei kunigus, ir mes viešpatausime žemėje”.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 07 06