Ar tu žinai

Ar tu žinai

Ar tu žinai, jei Juo tiki, kad vieną dieną,
Išvysime Jo mylimas akis.
Kuriuo mes vylėmės kas dieną,
Pas Jį ateisim, akys Jį matys.

Regėsim Tą, Kurs vedė mus už rankos,
Kuris atpirko mus iš pražūties.
Šalia Jis buvo, kai aplinkui trankės
Žaibai gyvenimo nakties.

Jis Pirmas mus visus pamilo,
Mes Jam atsakėm tuo pačiu.
Ir Jo Keliu mes eiti pasiryžom,
Nematę, sakėm: Kristau, aš Tavim tikiu.

Kiek kartų Tu laikei mane apglėbęs,
Kiek kartų Tu nešei mane keliu,
Kada išseko mano visos jėgos,
Šaukiaus Tavęs: paeiti negaliu.

Tu išgirdai, Sava Dvasia Tu atskubėjai,
Tu ištikimas mums iki mirties.
Jaučiau Tave lyg gaivų, šiltą vėją.
Tik akimis nesugebėjau aš Tavęs regėt.

Bet praregėjo mano širdies akys.
Dabar aš laukiu tos akimirkos Dangaus,
Kurią esi Tu mums visiems pramatęs,
Išvysti Gelbėtojo Veidą, taip Brangaus…

/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
Palaiminti, kurie tiki nematę…
2022 03 15

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *