Tikėjimas – tai tik ėjimas
Dėkokime, žmogau, už viską,
Ką tenka mums patirt kely.
Ir net už tai, kad teko klysti,
Už pamokas… Jau supranti.
Tik nenustoki eit į Šviesą,
Tos patirtys augina mus.
Per tai atrandame mes Tiesą,
Ir judam į Dangaus namus.
Tik nepalankios aplinkybės
Parodo mums, kas tu esi.
Dažnai netenkame kantrybės,
Pailstam žemiškam kely.
Sunkumai tau padės stiprėti,
Šviesa nušvis ryškiau tamsoj.
Ir vėl žingsniuosi tu į priekį,
Kalbėki su Dievu maldoj.
Jis tau padės, bet tu žingsniuosi,
Matyki Viltį priešaky.
Nors gal ir sunkiai teks dejuoti,
Prašau vėl, nesustok kely.
Tikėjimas – tai tik ėjimas
Per kalnus, slėnius ir laukus.
Jei su Dievu – nėra likimo,
Jis išganys – su Juo saugu.
Per negandas save pažinsi,
Kas slypi tavo širdyje.
Tikrai mums reikia jas patirti,
Ir bręsti, bręsti dvasioje.
Tiktai supurčius mes pamatom,
Kiek tos tamsos mūs viduje.
Kaip molio indą tą paplakus,
Išvystame visi save.
Tad vargo tu, žmogau, nevenki,
Ir nesisielok dėl klaidų,
Nes visa tai akis atvers tau,
Save pažinsi iš tiesų.
Mes trokštame pažinti Dievą,
Kuris yra, žmogau, Šviesa.
Tenušviečia Jis mus kiekvieną,
Te traukias iš širdžių tamsa.
Apd 14:22 Ten jie stiprino mokinių sielas, ragino juos pasilikti tikėjime ir sakė: „Per daugelį išmėginimų mes turime įeiti į Dievo karalystę“.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2022 09 05