Kada presuoja mus į kampą
Kaip gera man širdy mąstyt,
Tavęs, Šventa Dvasia, klausyt.
Užduodu klausimus aš Tau,
Dažniau Tu klausi – atsakau.
Depresija – mes žinom tai,
Juodų minčių galvoj spiečiai.
Ja taip dažnai aplinkui serga,
Tampi tada minčių šių vergas.
Jos spaudžia, kaip jas sustabdyt?
Dažnai jos gabios užvaldyt..
Bet neserga ja gyvulėliai,
Mąstau sau širdyje aš vėlei.
Kodėl jie neserga, žinai?
Minčių neturi jie tikrai.
Manau, kad jie ir nesvajoja,
Nesvarsto, neprisigalvoja.
Jie negalvoja, kas čia vyksta,
Gyventi – jų tik vienas tikslas.
O jei mintis tu apribotum?
Tamsa gal smūgių nesuduotų?
Daug kenčiam nuo savų minčių,
Prisigalvojam – net baisu.
Paskui presuoja mus į kampą,
Tad tieski Dievui savo ranką.
Paukšteliai, mūsų gyvulėliai,
Gyvena Dievui atsidėję.
Mąstykime ir mes, kas dera,
Dėkodami tik Jam – Karaliui.
Gal 5,1
Todėl tvirtai stovėkite laisvėje, kuria Kristus mus išlaisvino, ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą!
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 08 07