Įskilęs indas
Visi mes esame tarsi moliniai indai,
Taip mylimi mes Viešpaties Brangaus.
Jo Dvasią geriame, kitus pagirdom,
Bet ką aš supratau širdy, žmogau.
Jei šiandien sužeistas esi, įskilęs,
Savoj širdy tu piktas ir aštrus.
Jei tavyje tamsa ir nusivylęs –
Savu bendravimu sužeisi ir kitus.
Kaip geriame iš skilusio mes indo,
Kai lūpos liečia jį, o jis aštrus.
Net nesvarbu, ir kuo jis prisipildęs –
Tu susižeisi gerdamas į jo kraštus.
Tad, kas sužeistas, bėkim pas Kūrėją,
Jis turi Savo planą mums visiems.
Esi, brolau, gal skaudžiai nukentėjęs?
Jauties įskilusiu indu, kenti perdien?
Jis atstatys tave, nes Jis tave sukūrė,
Ir nepasmerks tavęs, tik Juo pasitikėk.
Aštrius kampus, kur tavo indas turi,
Jis užlipdys žaizdas tavos širdies .
Ir nebebus jau įskilimų – tų žaizdų žaizdelių,
Nejausi skausmo ir nežeisi jau kitų.
Vienintelis Teisingas Duotas Dievo Kelias –
Mylėt viens kitą ir atlygint tuo pačiu…
/Jolantos Toločkaitės eiliuotos mintys/ 2020 08 03