Mus gryninanti ugnis
Kai į žmoniją pasižiūrim,
Kiek priemaišų visi mes turim.
Pavydas, pyktis, tiek klastos,
Apgaulės lydi nuolatos.
Mes žinom auksą ir sidabrą,
Išgrynint juos – daug reikia darbo.
O jei širdy mes netyri,
Gal jaučiamės kaip toj ugny?
Juk Dievas mus visus sukūrė
Be priemaišų, kurias jau turim.
Jis darbą Savo ištaisys,
Bet padarys tai tik ugnis.
Ugnis mus lydo kaip sidabrą,
Ji priemaišas visas atranda.
Kas gi atsilaikys prieš ją –
Nuolankūs būkim širdyje.
Bet jei mes patys Meile degsim,
To skausmo kenčiamo neteksim.
Išgrynins Meilės mus ugnis,
Ir priemaišų jau nebeliks.
Mal 3, 2-3 …juk Jis – lyg lydytojo ugnis ir lyg skalbėjų šarmas. Jis sėdės kaip sidabro lydytojas bei valytojas ir valys Levio palikuonis, bei lydys juos kaip auksą ir sidabrą tol, kol jie neaukos teisumo atnašų Viešpačiui.
Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas
2915 06 09