Mes Jo dalelė
Žmogus kiekvienas širdy turi
Tą dangišką dalelę – patikėk.
Bet jei jis nešviečia – ne ten jis žiūri,
Nesmerki jo, bet vis mylėk.
Kaip Kristus – nepasmerkt atėjo,
Bet būdamas Jis mums Šviesa,
Surinkt tas švieseles norėjo,
Kurios kiekvieno širdyje.
Jis beldžiasi į mūsų širdis,
Vis kalba, ragina pabust.
Daug patikėjo, daug išgirdo,
Daug nenorėjo net suklust.
Visi iš Dievo mes atėjom,
Dalelė Jo mūs širdyse.
Jau daugelis mūs praregėjo,
Švieselė – Dievo Šviesoje.
Sugrįžom, kur turėjom būti,
Tamsa norėjo užgesint.
Jos tikslas tau – kad tu pražūtum,
Rašau, nes noriu tau primint.
Tu Dievo kurtas – Jo dalelė,
O ten tavoj širdy giliai
Rusena Dieviška švieselė,
Ji trokšta šviest labai plačiai.
Sugrįžki į Šviesos Šaltinį,
Tada jau nieks neužgesins.
Šviesa iš Dievo tamsą gina,
Ir te kiekvienas tai išgirs.
Kaip tos ugnelės – susiliekim,
Kaip kibirkštis – nepasimesk.
Priėmę Kristų Žemėj švieskim,
Ir te kiekvienas Kelią ras.
Mt 5,14 Jūs pasaulio Šviesa.
Jobo 18,5-6
Nedorėlio šviesa užges ir jo liepsnos kibirkštis nebešvies.
Jo palapinėje bus tamsu ir jo žiburys užges su juo.
/Jolantos Tololočkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2020 12 19