Istorija apie žveją

Istorija apie žveją

Gyveno pajūry šeima,
Vaikai, tėvelis ir mama.
Kasdien tėvelis žuvį gaudė,
Vaikai padėjo, tinklus audė.

Ir taip gyveno sau ramiai,
Įgudę buvo jau žvejai.
Tiktai pradėjo valtis kiurti,
Ir nuotaika tėvelio bjurti.

Bet stengės tėtis atkakliai,
Vaikai jo klausė įdėmiai.
Vis taisė valtį, remontavo,
Kol joj lentos sveikos nerado.

Jie nežinojo ką daryt,
Ir ką daugiau prasimanyt?
Ko kito dirbt jie nemokėjo,
Prakiurus valtis tik stovėjo.

Žuvis jau baigėsi visai,
Pradėjo maršą grot pilvai.
Senukas dar pas juos užsuko –
Jie nepasakė – to betrūko!

Bet priėmė labai mielai,
Užleido vietą jam vaikai.
Senelis valgė ir miegojo,
Ryte pabudęs vis dėkojo.

Ir klausė – kiek jisai skoloj
Už tai, kad priėmė troboj
Taip šaltą naktį pernakvoti,
Žuvienės sočiai prilapnoti.

Šeimoj suprato jie visi –
Senelio padėtis sunki.
Geriau paprašė patarimo,
Kur valtį dėt, prie kurios rymo.

Senukas sako: žinot ką?
Vieta šios valties tik dugne.
Greičiau ją reikia nuskandinti,
O nuskandinus greit pamiršti.

Šeima nustebo: kaip gi taip?
Be galo mums sunku ir taip.
Ir dar tą valtį nuskandinti?
Jiems liko tiktai nusiminti.

Jau badas jautėsi šeimoj,
Bet štai viena mintis galvoj.
Į turgų tėtis iškeliavo,
Nors pinigų – net nesapnavo.

Galybė valčių turguje,
Kišenėj vėjai švilpauja.
Teliko jam į jas žiūrėti,
Daug pamatyt – susiprotėti.

Tas valtis nori gi parduot,
Bet reik dar jas paremontuot.
Gedimus rodyt jis pradėjo,
Kaip jas taisyt patarinėjo.

Ir štai visi pradėjo eit
Prašyt, kad sutaisytų greit.
O jis taisyti juk mokėjo,
Nes darbo su sava turėjo.

O valčių tų kiaurų apstu,
Tėveliui darbo su kaupu!
Ir net vaikai visi padėjo,
Kaip netikėtai praturtėjo.

Štai taip tėvelį su šeima
Sėkmė aplankė nelaukta.
Dabar suprato jie senelį,
Jo patarimą ir jo galią.

Dažnai negalime paleist,
Tai kas mus laiko ir neleis
Naujiems dalykams atsiverti,
Nes senos durys vis pravertos.

Palik kas sena – naujo siek,
Tik nebijok ir nedrebėk.
Mums reik Dievu pasitikėti,
Tai Jis įvykdys naują siekį.

Iš pelenų pakilsi tu,
Tik pirmas žingsnis – oi baisu!
Tave, žmogau, Jis nori vesti,
Tikėki Juo – Jam ranką tieski.

Istorija iš interneto platybių
Eiliavo Jolanta Toločkaitė
2021 05 12

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *